Globos centras

 
 
GLOBOS CENTRAS
 
      Globos centro tikslas - teikti konsultacinę, psichosocialinę ir kitą pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams, jų globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti. Skatinti vaiko globą (rūpybą), įvaikinimą bei tinkamą vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą,  jo interesų ir teisių gynimą ir atstovavimą šeimai artimoje aplinkoje, kai vaikas negali augti savo biologinių tėvų šeimoje.
 
    Globos centre teikiamos nemokamos paslaugos esamoms ir būsimoms globėjų ir įtėvių šeimoms Šalčininkų rajone:
- Globos koordinatoriaus/socialinio darbuotojo konsultacijos globėjams, globėjams giminaičiams, įtėviams, budintiems globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams.
- Individualios psichologo konsultacijos globėjams, globėjams giminaičiams, įtėviams, budintiems globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams.
- Tarpininkavimas ir informavimas.
- Savitarpio pagalbos grupės įtėviams, globėjams, globėjams giminaičiams ir budintiems globotojams.
- Budinčių globotojų paslaugos ir paslaugos budintiems globotojams.
- Būsimų globėjų ir įtėvių įvadiniai mokymai pagal GIMK programą.
- Tęstiniai globėjų ir įtėvių mokymai pagal GIMK programą.
- Profesinių įgūdžių stiprinimo mokymai bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams.
- Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų konsultavimas.
- Asmenų, pageidaujančių globoti ar įsivaikinti vaiką, vertinimas.
- Asmenų, svarstančių globos ar įvaikinimo galimybę, konsultavimas, palaikymas ir kt. pagalba.
- Kitos paslaugos.
 

        Atokvėpis – tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas – laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.


ŽINGSNIAI NORINT TAPTI GLOBĖJU
1. Žingsnis.
Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
2. Žingsnis. 
Sveikatos pažyma. Pateikti Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos;.
3. Žingsnis.  
Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. 
Pateikiami dokumentai:
    • Prašymas.
    • Sveikatos pažyma 046a formos.
    • Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.
4. Žingsnis. 
Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.
5. Žingsnis. 
Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė – ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, prašykite, jog būtumėte siunčiami juos išklausyti į artimiausią savivaldybę.
6. Žingsnis. 
Išvados globai gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą* dėl pasirengimo vaiko globai.
7. Žingsnis. 
Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog jūsų globa reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau – susitikimai ir sprendimo priėmimas.
Tapus vaiko globėju, per visą globos laikotarpį jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies jūs aktyviai įsilieti į globėjų bendruomenę.
 
*Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
REIKALAVIMAI GLOBĖJAMS

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:
  • Asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
  • Ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.
Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

 

Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą (forma Nr. 046/a), kuri pagrįstų, jog asmuo neturi  psichikos ir elgesio sutrikimų ar nesergantis kitomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Taip pat  bus vertinamas tiek norinčio globoti vaiką, tiek kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų teistumas ir administraciniai nusižengimai.

Svarbu. Dėl globėjo, kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo arba kiti kartu gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys neatitinka nustatytų reikalavimų, skyrimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius sprendžia, įvertinęs šių asmenų sveikatos sutrikimo  pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgęs į vaiko interesus.

ĮVAIKINIMAS

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

  • Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
  • Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
  • Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

KAS GALI ĮVAIKINTI
Kas gali įvaikinti?
  • Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.
  • Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
  • Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
  • Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Reikalavimai:
Amžius – pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.
Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
* kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;
* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);
* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;
* kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;
* kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 21 d. Nr. V-1123/A1-429 redakcija).
Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Gyvenimo sąlygos – GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).
Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save – stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui  užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Gyvenamoji vieta – jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių (žiūrėti skyrių Nacionalinis įvaikinimas, https://vaikoteises.lrv.lt/nacionalinis-ivaikinimas). Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją (žiūrėti skyrių Tarptautinis įvaikinimas https://vaikoteises.lrv.lt/tarptautinis-ivaikinimas).
LAIKINASIS SVEČIAVIMASIS
Laikinas svečiavimasis - tai pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai su konkrečiu vaiku savaitgaliais, per šventes ar vaiko atostogų metu, fizinio asmens gyvenamojoje vietoje. Laikinai svečiuotis gali ne jaunesnis kaip 7 metų vaikas.
Vaiko išleidimas laikinai svečiuotis grindžiamas šiais principais:
  • vaiko interesų prioritetiškumo;
  • galinčio išreikšti savo nuomonę vaiko išklausymo ir atsižvelgimo į jo nuomonę;
  • vaiko saugumo užtikrinimo;
  • vaiko poreikių tenkinimo.
 
Už vaiko išleidimo laikinai svečiuotis organizavimą pas artimuosius giminaičius, giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis, asmenis, kurie dėl konkretaus vaiko yra pradėję globos ar įvaikinimo procedūras (toliau – Fizinis asmuo) atsako vaiko globėjas (rūpintojas).
Asmuo norintis priimti vaiką laikinai svečiuotis Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Bendruomeninių vaikų globos namų arba Globos centro direktorei pateikia tokiai veiklai atlikti reikalingus dokumentus:
  • Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a) ;
  • iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fizinį asmenį, norintį priimti vaiką svečiuotis.
  • duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie fizinio asmens patraukimą (nepatraukimą) administracinėn atsakomybėn;
  • Laisvos formos kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų amžiaus, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi;
  • Kitus dokumentus pagal poreikį, kurie leistų įvertinti asmens pasiruošimą priimti vaiką laikinai svečiuotis.
Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro paskirtas Tarnybos atestuotas asmuo, gavęs BVGN ar GC direktoriaus žodinį ar rašytinį kreipimąsi, susitinka su fiziniu asmeniu, norinčiu priimti vaiką laikinai svečiuotis jo gyvenamojoje vietoje, bei, vadovaudamasis įvertinimo klausimynu, parengia fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis rekomendaciją. Jeigu Fizinis asmuo atitinka visus reikalavimus sudaroma Sutartis tarp vaiko globėjo (rūpintojo) ir priimančio laikinai svečiuotis vaiką Fizinio asmens (vieneriems metams)
Vaiko globėjas (rūpintojas), nepriklausomai nuo vaiko laikino svečiavimosi trukmės, nepertraukiamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas ir vaiko laikino svečiavimosi priežiūrą:  palaiko ryšius su vaiku, domisi jo svečiavimosi sąlygomis, išklauso vaiko nuomonę apie laikiną svečiavimąsi ir kt.. 
Fizinis asmuo, pas kurį laikinai svečiuojasi globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko laikino svečiavimosi metu neįgyja atstovo pagal įstatymą teisių ir (ar) pareigų, tačiau privalo užtikrinti jo saugumą ir poreikių tenkinimą.
 
Galutinį sprendimą dėl vaiko laikinai išleidimo svečiuotis bei sutarties dėl laikino svečiavimosi nutraukimo priima vaiko atstovas pagal įstatymą.
 
Daugiau informacijos: Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose ar globos centre globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (Elektroninio puslapio apačioje mėlyname fone „Informacija→ Teisinė informacija“)
SAVITARPIO GRUPĖS INFORMACIJA

Maloniai kviečiame paslaugų gavėjus jungtis į savitarpio pagalbos grupes – tai grupinė diskusija, skirta dalintis asmenine patirtimi ir jausmais, padėti vieni kitiems suprasti savo galimybes, spręsti iškilusias problemas. Susitikimų metu dalinsimės įvaikinimo patirtimi ir jausmais belaukiant vaiko atėjimo į šeimą. Grupėje didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių pasisakymams, dalyvių tarpusavio paramai ir palaikymui. Grupės veikla grindžiama pagarbos ir konfidencialumo principais.

Susitikimai vyksta paskutinį mėnesio antradienį 10.00 val.

Susitikimus moderuoja Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro specialistai

Detalesnė informacija:
Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras,

Bažnyčios g. 25, Šalčininkai, +37067723047

 
BUDINTIS GLOBOTOJAS
Budintis globotojas: koks tai darbas ir ką reikia žinoti?
Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis iš karto patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės, galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus.
Ieškome žmonių, kurie galėtų laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūrėti savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrinti jam fizinį ir emocinį saugumą, atliepti vaiko poreikius ir suteikti kasdienę priežiūrą.
Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje nepatekdamas į institucinę globą. Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ar turėti jam priklausantį būstą. Svarbiausia – turėti tinkamas sąlygos vaikui prižiūrėti, patenkinti jo poreikius ir suteikti saugumą bei rūpestį.
BUDINČIU GLOBOTOJU GALI TAPTI:
  • būti 21-65 metų amžiaus;
  • turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą;
  • nebūti teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje;
  • nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;
  • nėra kitų Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nurodytų pagrindų;
  • nebūti nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
  • nesirgti ligomis, kurioms esant negalėtumėte globoti (rūpinti) vaiko;
  • neturi apribotos tėvų valdžios.

KAIP TAPTI BUDINČIU GLOBOTOJU?
1 žingsnis. Kur kreiptis? Turite kreiptis į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Šalčininkų rajone (Architekto g. 4, Šalčininkai, el. paštas vilniaus.apskritis@vaikoteises.lt).
2 žingsnis. Dokumentų pateikimas. Turite pateikti šiuos dokumentus:
  • prašymą, kuriame turite nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, pageidaujamų prižiūrėti vaikų skaičių, jų amžių, lytį;
  • savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a);
  • kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad taptumėte budinčiu globotoju, kuriuose nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, sutikimai, kad taptumėte budinčiu globotoju.
3 žingsnis. Laukimas. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkų rajone specialistai išnagrinės Jūsų prašymą.
4 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Jeigu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti budinčiu globotoju, Globos centras pakvies Jus į mokymus. Mokymai privalomi asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
5 žingsnis. Išvados gavimas. Pasibaigus mokymams, globos centro specialistai parengs išvadą dėl budinčio globotojo veiklos.
6 žingsnis. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jums reikės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Globos centras sudarys su Jumis tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

KAIP VYKDOMA VEIKLA?
Budinčio globotojo veikla – tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą. Atlygis budinčiam globotojui mokamas Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo laikotarpiu net ir tais atvejais, kai Globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko.
Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius – 6. Tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti.
 
Kokias paslaugas gauna budintis globotojas mūsų centre:
  • Globos koordinatoriaus pagalba.
  • Individualios psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos budinčiam globotojui.
  • Savipagalbos grupės.
  • Individualios psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos globojamam vaikui.
  • Mokymai.
  • Profesinės kompetencijos tobulinimas ir supervizijos.
  • Tarpininkavimas institucijose.
  • Laikino atokvėpio paslaugos budinčiam globotojui, esant galimybei globėjams (rūpintojams).
  • Vaiko palydėjimas į biologinę, nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimą.
GLOBOS CENTRO PSICHOLOGO TEIKIAMOS PASLAUGOS
Individualus globėjo ar globojamo vaiko psichologinis konsultavimas
 
Psichologinis konsultavimas apima problemos atpažinimą, įsivardijimą ir ištyrimą. Po to seka problemos sprendimų paieškos.
Individualaus konsultavimo metu asmuo, padedamas psichologo, išsikelia sau tikslą, kurio sieks. Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Konsultacijų metu klientas yra skatinamas analizuoti, tyrinėti save, mokytis naujai elgtis.  Pagrindinis vaidmuo atitenka klientui.
Psichologas padeda visą procesą palaikyti, struktūruoti. Psichologas įsipareigoja klientui laikytis konfidencialumo. Paprastai nesudėtingam atvejui/sunkumui ar konkrečiam klausimui išanalizuoti gali užtekti 1-5 konsultacijų, sudėtingiems atvejams iki 10 konsultacijų, kartais daugiau.
Globėjų šeimos narių psichologinis konsultavimas 
Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Tai gali būti įvairūs nusiskundimai, pavyzdžiui, nerimas dėl ateities įvykių, atsiradę sutrikimai tarpusavio santykiuose (santykiuose su sutuoktiniu, su vaikais, santykiuose darbe), įvairių formų priklausomybės ir su tuo susijusios emocijos (padidėję baimė, liūdesys, pyktis), netekties išgyvenimai ir t. t. Kartais stiprūs jausmai turi įtakos ir elgesiui, pavyzdžiui, agresijos priepuoliai, panikos priepuoliai, įvairūs skausmai ar kiti pojūčiai kūne. Dėl jų taip pat galima kreiptis į psichologą.
Globėjų biologinių vaikų psichologinis konsultavimas. 
Pagalbos dažniausiai ieško ne pats vaikas, o vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai), kurie skundžiasi nerimą keliančiu vaiko elgesiu (vaikas agresyvus, mušasi, yra liūdnas, baimingas, neklauso suaugusiųjų nurodymų ir prašymų ir pan.). Tačiau kartais ir pats vaikas gali išsakyti, kad nežino, kas su juo vyksta, arba patiria konkrečių sunkumų su draugais, šeimoje, mokykloje ir norėtų pagalbos. Vaikų konsultavime, siekiant, kad klientai atsikleistų, dažniausiai naudojamos įvairios priemonės: žaidimai, žaislai, piešimo priemonės ir pan. Psichologas  palaiko ir struktūruoja procesą. Darbas veiksmingesnis, kai į jį įsitraukia tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) – jie kviečiami bendradarbiauti, aptariama, kaip suaugusieji turėtų elgtis namuose, siekdami pokyčių vaiko elgesyje bei jam padėti geriau jaustis. Vaikai gali kreiptis į psichologą be globėjų/rūpintojų sutikimo sukakus 16 metų.
Visos globėjų šeimos psichologinis konsultavimas
Globėjų šeimos psichologinio konsultavimas skirtas sunkumų šeimoje įveikimui. Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima. Būtent dėl to į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius, kurie yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys proceso dalyviai. Svarbu pastebėti, kad šeimos konsultacijų pradžioje įvardyta „vaiko problema“ (pavyzdžiui, vaiko elgesio problemos) ir yra apibūdinama kaip „visos šeimos problema“ (pavyzdžiui, globėjai atsiriboję, todėl vaikas naudoja tam tikrus netinkamo elgesio būdus, kad pritrauktų jų dėmesį). Taigi, šeimai yra sudaromos sąlygos pamatyti giluminę „šakninę“ problemą, ieškoma pokyčių galimybių.
Šeimos konsultavimo privalumas yra tai, kad su problemomis dirbama tiesiogiai, procesas vyksta sparčiau, intensyviau, nes artimi žmonės yra galinga jėga ir pokyčių šaltinis. Šeimos sąveikos, lygiaverčio reflektavimo dėka pasiekti rezultatai yra patvaresni, kai grįžtama į įprastinę aplinką.
Globėjų porų psichologinis konsultavimas
Šio konsultavimo tikslas – identifikuoti poros bendravimo problemas, arba problemas, kurios kyla dėl nesusitarimo globojant vaikus, nusistatyti tikslus, kartu su klientais suformuluoti darbo kryptis, kad santykiai poroje pasiektų abipusį supratimą ir darną.
Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų – nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti. Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai. Abi pusės nori jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros konsultavimo metu analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais. Psichologas siekia padėti porai ar šeimai efektyviau bendrauti tarpusavyje ir taip pagerinti ne tik poros bet ir visos šeimos gyvenimo kokybę.
Dailės terapijos metodai
Dailės terapija ‒ tai psichoterapijos forma, kai meninės priemonės (pavyzdžiui, piešimas, tapymas, lipdymas, konstravimas) naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, nes sukurti meniniai darbai nevertinami pagal grožio kriterijus. Svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikį gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
Dailės terapija taikoma labai įvairiai – vaikams ir suaugusiems, šeimoms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, krizių ištiktiems ir t. t. Užsiėmimai gali būti individualūs (vaikui, suaugusiam) arba vykti grupėse (vaikams, suaugusiems arba vaikams ir suaugusiems kartu), porose.
Kuo naudinga dailės terapija? 
Terapijos procese ir vaikas, ir suaugęs žmogus įgauna vertingos pozityvių pokyčių patirties. Pamažu gilėja savęs pažinimas, savęs priėmimas, harmonizuojamas tobulėjimas, vyksta asmeninis augimas/transformacija, atsiranda loginis priežasties-pasekmės suvokimas, vidinė motyvacija keistis iš vidaus. Dailės terapija šeimai naudinga, kartu kuriant ir bendradarbiaujant, išgyvenant atradimo džiaugsmą, stiprinant emocinius ryšius tarp vaiko ir globėjų.
Per dailės terapiją su šeima atsiranda galimybė iš naujo atrasti ir pažinti vaiką, o vaikams – savo globėjus. Šiame kūrybiniame procese klientai reiškia savo emocijas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, turi galimybę „išeiti“ už įprastų stereotipų rėmų, būti spontaniški, sužinoti daugiau apie savo vidinius išgyvenimus, padidinti savivertę, vystyti pažintinį aktyvumą, simbolinį mąstymą ir vaizduotę, pademonstruoti savo kūrybinį potencialą.
 
Metaforinės asociatyvinės kortelė (MAK)
Tai yra profesionali psichologo darbui su klientu skirta priemonė, galinti padėti saugiai atsiskleisti, pradėti bendrauti, reflektuoti apie save per vaizdinius, simbolius. MAK leidžia ne tik geriau pažinti save, bet ir ugdyti emocinį intelektą, asociatyviųjų mąstymą, vaizduotę, kalbą. Metaforinės kortos padeda mums realizuoti dialogą tarp mūsų vidaus ir išorės, iškelti giluminį turinį į paviršių. Labai greitai padeda išsiaiškinti ir įsisąmoninti dabartinius žmogaus pergyvenimus ir poreikius, pamatyti nepabaigtus vidinius procesus.
Psichologinis vaikų vertinimas
Globos centro psichologas gali atlikti keletą skirtingos paskirties psichologinių vertinimų vaikui. Dėl išsamesnės informacijos rekomenduojama kreiptis į psichologą individualiai.